Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vieni didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400-500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės-ginekologės prof. Žanos Bumbulienės, tai dramatiški skaičiai, tačiau baisių šios ir kitų ligų sukėlėjo – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – pasekmių galima nesunkiai išvengti.
Šiuo metu minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Profesorė Ž. Bumbulienė sako, kad tai puikus metas prisiminti, jog gimdos kaklelio vėžys vis dar yra didžiulė ir nesuvaldyta grėsmė, Lietuvoje kasmet pražudanti kelis šimtus moterų.
„Gimdos kaklelio vėžiu dažniausiai suserga dar pakankamai jaunos, reprodukcinio amžiaus moterys, tačiau rizika atsiranda dar anksčiau ir išlieka visą gyvenimą. Ankstyvi lytiniai santykiai, didelė lytinių partnerių kaita, ilgą laiką vartojami geriamieji kontraceptikai, rūkymas ir kiti imunosupresiniai veiksniai padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau pagrindinė ligos priežastis yra ŽPV infekcija, kuria per savo gyvenimą nors kartą užsikrečia net 75-80 proc. visų seksualiai aktyvių žmonių“, – aiškina prof. Ž. Bumbulienė.
Net anksti aptiktas gimdos kaklelio vėžys turi skaudžių pasekmių
ŽPV yra plačiai paplitęs virusas, dažniausiai perduodamas lytiniu keliu. Dažnai ŽPV išnyksta nesukeldamas rimtesnių sveikatos problemų, bet jeigu žmogaus imuninė sistema nesuveikia, pasekmės prasideda genitalijų karpomis ir baigiasi įvairiais vėžiniais susirgimais. ŽPV yra klastingas virusas, kuris, anot profesorės, organizme be jokių simptomų gali tūnoti net dešimtmetį, o pasireiškus onkologiniams pakitimams, dažnai jau būna ir per vėlu.
„Kai kurie žmonės supranta turintys ŽPV, kai jiems atsiranda genitalinės karpos. Moterys dar gali sužinoti, kad turi ŽPV, kai tiriant dėl gimdos kaklelio vėžio gaunamas nenormalus gimdos kaklelio citologinio (PAP) tepinėlio rezultatas. Deja, daug žmonių pirmiau išgirsta vėžinio susirgimo diagnozę nei sužino nešiojantys ŽPV“, – sako prof. Ž. Bumbulienė ir priduria, kad gimdos kaklelio vėžio diagnozė visada yra skaudi. „Net jeigu vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje, operacijos metu šalinamas gimdos kaklelis ir tai lemia moters vaisingumo problemas. Kito gydymo nėra. Pažengusiose vėžio stadijose gali būti šalinama ir visa gimda ar daugiau audinių – priklauso, kiek išplitęs vėžys. Jeigu operuoti neįmanoma, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas. Mūsų tikslas – išgelbėti moters gyvybę, tačiau apie vaisingumą kalbos jau nebėra.“
ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitų organų vėžinius susirgimus
Gydytoja pabrėžia, kad ŽPV infekcijos svarbu saugotis tiek moterims, tiek vyrams.
„Kažkodėl plačiai paplitusi nuomonė, kad ŽPV pavojingas tik moterims, kadangi sukelia gimdos kaklelio vėžį. Taip, tai yra beveik 100 proc. šį susirgimą nulemiantis virusas, tačiau moterims ŽPV taip pat sukelia išorinių lytinių organų vėžinius susirgimus, vyrams – varpos vėžį. O abiem – lytinių organų karpas, išangės, burnos ertmės ir ryklės vėžį. Pastarasis kaip tik dažniau pasitaiko tarp vyrų“, – teigia prof. Ž. Bumbulienė.
Svarbu paminėti, kad šiuos onkologinius susirgimus sukelia ne tik ŽPV, tačiau jis atsakingas už daugiau nei 90 proc. moterų išorinių lytinių organų vėžio atvejų, 80 proc. – išangės vėžio, iki 70 proc. – burnos ertmės ir ryklės vėžio bei apie 40 proc. varpos vėžio atvejų.
Gydytoja pabrėžia, kad norint išvengti šio paplitusio viruso pasekmių, reikia naudoti bent dalinai nuo ŽPV apsaugančius prezervatyvus, nuolat tikrintis sveikatą ir dalyvauti prevencinėje sveikatos programoje, kuri padeda nustatyti ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje. Tačiau veiksmingiausia apsisaugojimo priemonė visais atvejais yra skiepai.
„Ypač tai aktualu vyrams, nes jiems skirtų sveikatos patikros programų dėl ŽVP nėra, o minėtasis virusas nesukelia jokių būdingų simptomų, leidžiančių atpažinti grėsmę. Kai išsivysto patologija ir onkologiniai pokyčiai, ligą medikai dažniausiai diagnozuoja jau per vėlai“, – teigia prof. Ž. Bumbulienė.
Skiepai – efektyviausia prevencija ir geriausia investicija į sveikatą
Lietuvoje pagal skiepų kalendorių nuo ŽPV valstybės lėšomis skiepijamos 11 metų mergaitės. Prof. Ž. Bumbulienė sako, kad ši prevencinė programa yra labai svarbi ir medikai jos laukė bemaž dešimtmetį, tačiau dar yra kur tobulėti.
„Lietuvoje pagal valstybės programą vykdoma tik mergaičių vakcinacija. Kad imunizacija būtų efektyvi, reikėtų paskiepyti 80 proc. vienuolikamečių mergaičių, dar geriau – 90 proc. O šiandien Lietuvoje pasiekiame vos 65 proc. – tai tikrai nėra pakankamos apimtys. Norėdami apsaugoti ir berniukus, turėtume skiepyti ir juos arba išplėsti skiepijamų mergaičių apimtį pagal amžių iki 13 metų ir ilgiau“, – įsitikinusi medikė.
Šiai dienai yra 3 rūšių vakcinos nuo ŽPV: dvivalentė, keturvalentė ir devyniavalentė. Jos visos apsaugo nuo dviejų agresyviausių ŽPV tipų, kurie sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tačiau, anot profesorės, yra apie 150 ŽVP tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje. Taigi keturvalentė vakcina dar papildomai apsaugo nuo genitalijų karpas sukeliančių ŽPV tipų, o devyniavalentė vakcina padeda žmogaus imuninei sistemai sukurti atsaką papildomai dar prieš penkis didelės rizikos ŽPV tipus.
„Skelbiant konkursą ŽPV vakcinos pirkimui, deja, labiausiai atsižvelgiama į kainą – šiuo atveju dvivalentė vakcina pigesnė, todėl Lietuvoje ja ir skiepijama. Bet jeigu moteris nusprendžia skiepytis savo lėšomis arba šeima nori apsaugoti savo vaikus – tiek mergaites, tiek berniukus, vienareikšmiškai reikėtų skiepyti devyniavalente vakcina. Tai kol kas galima padaryti tik privačiai, tačiau juk nėra geresnės investicijos, nei į savo ar savo vaikų sveikatą“, – pataria prof. Ž. Bumbulienė.
LT-GSL-00041
